Šokoladas

Kakavos gėrimo istorija

---

2023 metus siūlome pradėti saldžiai ir pasi-nerti į šokolado istoriją, kuri nukelia į saldžiausias žmonijos akimirkas, kurios ne tik stebina savo skoniais, bei atradimais, bet ir neįprastomis istorijomis. 

Pirmosios kakavos plantacijos buvo įkurtos majų, pietų Jukano žemumose 400 m. Kuomet europiečiai atrado centrinę Ameriką, kakavmedžius augino Meksikos actekai ir Peru inkai. Tuo metu kakavos pupelės buvo labai vertinamos ir neretai naudojamos kaip pinigai. Tai buvo vertinga valiuta. Pavyzdžiui, triušis kainuodavo apie 10 kakavos pupelių, o vergas - 100. Iš kakavos pupelių taip pat buvo gamina-mas gėrimas pavadinimu “chocolatl”. Šis gėrimas turėjo pelnyti dievo Kelzalcoalto (spar-nuota gyvatė) malonę, kuris vaidino svarbų vaidmenį žmonijos istorijoje - jis išmokė žmones auginti ir puoselėti kakavmedžius.

Siekiant pagaminti šį gėrimą, pupelės buvo skrudinamos moliniuose puoduose ir sutrinamos akmenų pagalba, kartais buvo naudojami šildomi, dekoruoti stalai ar akmeniniai malūnai. Gauta masė būdavo įminkoma į pyragus arba gaminamas “chocolatl” gėrimas, skiedžiant šią masę šaltu vandeniu bei įdedant įvairių prieskonių, vanilės ar medaus. Vėliau gėrimas buvo išplakamas, kad taptų putojantis. Yra manoma, jog actekų imperatorius Montezeuma išgerdavo net apie 50 stiklinių šio gėrimo per dieną.

Christophe’as Colombas buvo pirmasis euro-pietis (1502 m.), ragavęs dieviškojo “chocolatl” gėrimo. Tačiau šis gėrimas nebuvo saldus, nelabai žadino apetitą ir didelio įspūdžio nepaliko. Gėrimą atradę ispanai juo nesižavėjo, kol nepabandė pasaldinti cukrumi, siekdami sumažinti jo kartumą, tačiau šis gėrimas dar kelis šimtmečius niekur neišplito. Tik 1606 m. šis gėrimas pasiekė Italiją, o1657 m. Prancūziją, tačiau tai buvo tik aristo-kratų gėrimas, nes buvo labai brangus. Vis gi jo skonis taip ir liko abejotinas, vienas Popiežių teigė, kad šį gėrimą galima gerti pasninko metu, mat jis labai prasto skonio.

1657 m. kakavos gėrimas pasiekė Angliją, tačiau geresnio įvertinimo nesulaukė iki 1727m., kuomet į jį buvo pradėtas pilti pienas. Šis “išradimas” priskiriamas Nicholui Sanderiui. Tačiau net ir įpilus pieno, nepavykdavo išspręsti problemos, jog gėrimas buvo labai riebus, kadangi daugiau nei pusę kakavos pupelės sudaro kakavos sviestas. Kakavos sviestas susimaišęs su karštu vandeniu ištirpdavo, tačiau gėrimo viršuje susidarydavo nemaloni riebalų plėvelė. 

Tačiau olandai atrado būdą, kaip pašalinti šią riebalų dalį. 1828 m. Van Houten išrado kakavos presą. Skaldytos kakavos pupelės (cocoa nibs) buvo suspaudžiamos į kietą “pyragą” ir šio proceso metu buvo pašalinama apie pusė riebiųjų dalių. Gauta kieta masė buvo sumalama i pudrą, kas leido pagaminti mažiau riebius gėrimus. Siekiant pagerinti šių miltelių tirpumą vandenyje ir piene, olandai skrudinimo metu apdorodavo kakavos pupeles šarminiu skysčiu. Pakeitus šarminės medžiagos tipą, atsirado galimybė reguliuoti kakavos miltelių spalvą.

Pradėjus naudoti kakavos presus, gamintojai susidūrė su kita problema - kur panaudoti susida-riusią riebiąją kakavos pupelių dalį. Šią problemą padėjo išspręsti konditeriai, kurie atrado, jog sumaišius sumaltą cukrų, kakavos sviestą bei skaldytas kakavos pupeles (cocoa nibs) galima pagaminti “valgomąjį šokoladą”. Sumaišius tik cukrų ir kakavos pupeles buvo gaunama kieta, grūdėta masė, tačiau pridėjus papildomų riebalų (tirpintą kakavos sviestą), visos kietosios dalelės tolygiai pasidengdavo ir suformuodavo šiandien mums visiems gerai žinoma šokolado plytelę, kuri tolygiai tirpsta ir pasiskirsto mūsų burnoje. 

1847 m., beveik 20 metų po kakavos preso išradimo, Anglijoje šokoladų gamintojas Džozefas Storsas Frajus sukūrė tikrą šedevrą, visam laikui pakeitusį konditerijos pasaulį. Frajus kartu su šeima išrado būdą, kaip kakavos miltelių ir cukraus masę sumaišyti su ištirpintu kakavos sviestu. Fantastiškasis trejetas sudarė pirmąją šokolado plytelę, greitai tapusią tikra desertų karaliene. Tačiau čia šokolado kelias nesibaigia! Šokoladą galima būtų apibūdinti, kaip vieną sudėtingiausių konditerijos gaminių ingredientų, kuris reikalauja preciziškumo, o šokoladų gamintojai vis dar geba mus nustebinti naujienomis.