top of page

Šokoladas

Edita Ramonienė

Kakavos gėrimo istorija

 

2023 metus siūlome pradėti saldžiai ir pasi-nerti į šokolado istoriją, kuri nukelia į saldžiausias žmonijos akimirkas, kurios ne tik stebina savo skoniais, bei atradimais, bet ir neįprastomis istorijomis. 


Pirmosios kakavos plantacijos buvo įkurtos majų, pietų Jukano žemumose 400 m. Kuomet europiečiai atrado centrinę Ameriką, kakavmedžius augino Meksikos actekai ir Peru inkai. Tuo metu kakavos pupelės buvo labai vertinamos ir neretai naudojamos kaip pinigai. Tai buvo vertinga valiuta. Pavyzdžiui, triušis kainuodavo apie 10 kakavos pupelių, o vergas - 100. Iš kakavos pupelių taip pat buvo gamina-mas gėrimas pavadinimu “chocolatl”. Šis gėrimas turėjo pelnyti dievo Kelzalcoalto (spar-nuota gyvatė) malonę, kuris vaidino svarbų vaidmenį žmonijos istorijoje - jis išmokė žmones auginti ir puoselėti kakavmedžius.

Siekiant pagaminti šį gėrimą, pupelės buvo skrudinamos moliniuose puoduose ir sutrinamos akmenų pagalba, kartais buvo naudojami šildomi, dekoruoti stalai ar akmeniniai malūnai. Gauta masė būdavo įminkoma į pyragus arba gaminamas “chocolatl” gėrimas, skiedžiant šią masę šaltu vandeniu bei įdedant įvairių prieskonių, vanilės ar medaus. Vėliau gėrimas buvo išplakamas, kad taptų putojantis. Yra manoma, jog actekų imperatorius Montezeuma išgerdavo net apie 50 stiklinių šio gėrimo per dieną.


Christophe’as Colombas buvo pirmasis euro-pietis (1502 m.), ragavęs dieviškojo “chocolatl” gėrimo. Tačiau šis gėrimas nebuvo saldus, nelabai žadino apetitą ir didelio įspūdžio nepaliko. Gėrimą atradę ispanai juo nesižavėjo, kol nepabandė pasaldinti cukrumi, siekdami sumažinti jo kartumą, tačiau šis gėrimas dar kelis šimtmečius niekur neišplito. Tik 1606 m. šis gėrimas pasiekė Italiją, o1657 m. Prancūziją, tačiau tai buvo tik aristo-kratų gėrimas, nes buvo labai brangus. Vis gi jo skonis taip ir liko abejotinas, vienas Popiežių teigė, kad šį gėrimą galima gerti pasninko metu, mat jis labai prasto skonio.


1657 m. kakavos gėrimas pasiekė Angliją, tačiau geresnio įvertinimo nesulaukė iki 1727m., kuomet į jį buvo pradėtas pilti pienas. Šis “išradimas” priskiriamas Nicholui Sanderiui. Tačiau net ir įpilus pieno, nepavykdavo išspręsti problemos, jog gėrimas buvo labai riebus, kadangi daugiau nei pusę kakavos pupelės sudaro kakavos sviestas. Kakavos sviestas susimaišęs su karštu vandeniu ištirpdavo, tačiau gėrimo viršuje susidarydavo nemaloni riebalų plėvelė.